- trioškėti
- trioškė́ti, trióška, -ė́jo intr. 1. žr. traškėti 1: Gyvuliai išsigandę, lenciūgai tik barška, trióška Slv. Ka paleidžia radiją, viskas turia trioškė́t Jrb. Einu per mišką – trióška, poška – eina stirnelė su septynioms kojoms Vrt. Tik vakaras ateina, tai toj klėty skamba, čirškia, poška, trióška, baladojas Pžrl. 2. žr. traškėti 6: Jūsų močiutė, prisimenu, irgi šneki buvo. Susieidavai kada, tai trioškės trioškės lig sutemstant Slv. 3. impers. prk. smarkiai šalti: Jei dvidešimt penktą sausio giedra saulė, tai žinok, kad trioškė̃s, o jei apsiniaukę – žiemužė važiuos (eis į pabaigą) Grš. \ trioškėti; patrioškėti; sutrioškėti
Dictionary of the Lithuanian Language.